Ateities ekonomikos DNR: pritarta vienai esminių šio plano ašių – skatinama gyvybės mokslų industrija
Švietimo, mokslo ir sporto ministerijos atstovai kartu su Gyvybės mokslų centro direktoriumi prof. Gintaru Valinčiumi posėdyje pristatė ambicingus tikslus gyvybės mokslų srityje. DNR plano investicijomis bus sustiprintas mokslo potencialas gyvybės mokslų srityje, vystomi nauji verslai ir siekiama, kad Lietuva įtvirtintų savo pranašumą gyvybės mokslų srityje Europos mastu.
Anot veiksmo plėtotojų, norimą šalies technologinį vystymąsi riboja maži pažangiųjų technologijų įmonių inkubavimo pajėgumai, jų veiklos fragmentacija ir bendradarbiavimo tarp inkubatorių nebuvimas, menkos verslo investicijos į MTEPI bei nepakankamas mokslo-verslo bendradarbiavimo lygis. Verslo poreikių netenkina esamas naujausių MTEPI instrumentų bei technologinės infrastruktūros prieinamumas, o gyvybės mokslų specialistų rengimo technologinė bazė išvystyta nepakankamai.
Naujos investicijos padės užpildyti trūkstamą pažangiųjų technologijų įmonių inkubatorių infrastruktūrą. Taip pat prisidės prie konkurencingos pažangiųjų gyvybės mokslų, medicinos ir fotonikos sričių verslo ekosistemos stiprinimo Lietuvoje. Sėkmingam numatytų tikslų įgyvendinimui Investicijų komitetas pavedė koncepcijos rengėjams parengti išsamesnį verslo akceleravimo veiklos modelį.
Šios ministerijos atstovai Investicijų komitete taip pat pristatė švietimo sistemos pokyčius skatinančias koncepcijas.
Planuojama didinti švietimo sistemos lankstumą, sudaryti sąlygas greitai reaguoti į rinkos poreikius ir pasiūlyti juos atitinkančias mokymo ar studijų programas, suteikti reikalingas IT priemones ir pritraukti kompetentingus dėstytojus rinkai aktualiausiose srityse. Bendrajame ugdyme didžiausias dėmesys bus skirtas STEAM sričių plėtrai – mokyklos bus aprūpintos skaitmeniniu turiniu ir priemonėmis, stiprinamos mokyklų vadovų ir mokytojų kompetencijos, pagerintos sąlygos specialiųjų ugdymosi poreikių turintiems mokiniams.
Energijos vartojimo efektyvumą skatinsime ekologiškais sprendimais
Aplinkos ministerijos atstovai posėdyje akcentavo poreikį didinti atsinaujinančių ir alternatyvių degalų vartojimą transporto sektoriuje. Tai vienas iš pagrindinių Nacionalinio energetikos ir klimato srities veiksmų plano 2021-2030 m. tikslų. Pristatant „Komercinių automobilių perdarymo į elektromobilius skatinimo“ koncepciją kalbėta apie aplinkai draugiškesnių sprendimų aktualumą.
Automobilių perdirbimo į elektra varomas transporto priemones ar įkraunamą hibridinę pavarą turinčias transporto priemones technologija yra nauja ne tik Lietuvoje, bet ir Europos Sąjungoje. Tikimasi, kad valstybės investicija, iš dalies finansuojant komercinių kelių transporto priemonių perdirbimą į visiškai ar iš dalies varomas elektra transporto priemones, paskatins platesnį šios technologijos naudojimą, prisidės prie klimato kaitos problemų sprendimo ir oro taršos mažinimo.
Atsinaujinantys energijos ištekliai bus naudojami ir žemės ūkio gamybiniuose procesuose. Posėdžio metu pritarta saulės kolektorių ir saulės jėgainių įdiegimui šių procesų optimizavimui ir energijos efektyvumo didinimui taip prisidedant prie klimato kaitos mažinimo.
Maisto tiekimo grandinei trumpinti – nauji sprendimai
Posėdyje aptarta VšĮ Kaimo verslo ir rinkų plėtros agentūros „Parama investicijoms į maisto produktų gamybos plėtrą kaime“ parengta koncepcija.
Veiksmo plėtotojai investicijomis siekia trumpinti maisto tiekimo grandines. Tikimasi, kad mobilios skerdyklos leis gyvulininkystės ūkiams skersti gyvūnus ir gautas skerdenas ar pagamintus ekologiškus produktus vartotojui teikti tiesiogiai. Ši koncepcija papildo Ateities ekonomikos DNR plane jau anksčiau siūlytas priemones sektoriaus atsparumui krizinėms situacijoms bei konkurenciniam pranašumui didinti.
„Šiandien aptarėme keturias investicijų kryptis, visose koncepcijose numatytos veiklos yra svarbios mūsų šalies ekonomikai. Visgi labiausiai džiaugiuosi šiandien patvirtintomis investicijomis į gyvybės mokslų srities akseleravimą. Tai mūsų ateities sritis, būtent tokio pobūdžio ir ambicijos projektų finansavimui ir buvo sukonstruotas Ateities ekonomikos DNR planas“, – posėdžio metu priimtus sprendimus komentavo finansų viceministrė Loreta Maskaliovienė.
Apie Ateities ekonomikos DNR ir Investicijų komitetą
Ateities ekonomikos DNR plane išskirti 5 prioritetai, į kuriuos siūloma koncentruotis – žmogiškasis kapitalas, skaitmeninė ekonomika ir verslas, inovacijos ir moksliniai tyrimai, ekonominė infrastruktūra bei klimato kaita ir energetika. DNR plano įgyvendinimo laikotarpis nuo 2020 m. liepos 1 d. iki 2021 m. gruodžio 31 d. Įgyvendinant plane numatytus veiksmus planuojama investuoti iš viso 6,3 mlrd. eurų.
Informacija parengta pagal LR Finansų ministerijos informaciją.