Sporto infrastruktūra – ilgalaikė investicija į žmones ir regionus
2026 m. rugpjūčio 20 d.
Europos Sąjungoje, taip pat ir Lietuvoje, sportas vis dažniau vertinamas ne tik kaip sportinių rezultatų siekimo sritis, bet ir kaip priemonė stiprinti visuomenės sveikatą, didinti socialinę įtrauktį, regionų patrauklumą. Sporto infrastruktūra gali prisidėti prie bendruomenių stiprinimo, regionų vystymosi ir ekonominio augimo skatinimo, taip pat sudaryti geresnes sąlygas aukšto meistriškumo sporto pažangai.
Rugpjūčio 17 dieną baigėsi projektų teikimas pagal Švietimo, mokslo ir sporto ministerijos inicijuotą kvietimą Nr. ŠMSM-001-K „Savivaldybių sporto infrastruktūros objektų naujų statinių statyba ir rekonstravimas“, kuriuo 2026–2028 m. sporto infrastruktūros plėtrai iš valstybės biudžeto planuojama skirti 46 mln. Eur, iš jų 19 mln. Eur numatyta 2026 metams. Šis kvietimas - galimybė savivaldybėms statyti ar rekonstruoti sporto objektus, tačiau taip pat ir paskata įvertinti, kokios infrastruktūros jų teritorijose iš tiesų trūksta ir kaip ji bus naudojama ilgalaikėje perspektyvoje.
Svarbu ir tai, kad šios investicijos poveikis apibrėžiamas ne vien sukurtos infrastruktūros apimtimi. Priemonėje numatyti stebėsenos rodikliai, tiesiogiai susiję su siekiamais pokyčiais, rodo, kad svarbus ne tik infrastruktūros sukūrimas, bet ir jos ilgalaikis naudojimas bei poveikis gyventojų fiziniam aktyvumui ir aukšto meistriškumo sportui. Tarp siekiamų rodiklių – olimpiečių, paralimpiečių ir kurčiųjų dalyvių skaičiaus didėjimas, didesnė gyventojų, gaunančių pakankamai fizinio aktyvumo paslaugų savo gyvenamojoje vietovėje, dalis ir didesnis apsilankymų finansuotuose savivaldybių sporto infrastruktūros objektuose skaičius.
Projektams keliami tikslai parodo, kad planuojamos investicijos nėra siejamos tik su naujai pastatytų ar rekonstruotų objektų skaičiumi – kur kas svarbiau kokį poveikį infrastruktūra gali turėti gyventojų fiziniam aktyvumui, sporto paslaugų prieinamumui ir aukšto meistriškumo sporto galimybėms. Gerai suplanuotas sporto objektas gali atlikti daugiau funkcijų nei vien suteikti vietą treniruotėms – daugiafunkciai sporto centrai gali prisidėti prie vaikų ir jaunimo užimtumo, sudaryti sąlygas gyventojų fiziniam aktyvumui ir aktyviam laisvalaikiui bei suteikti geresnes sąlygas aukšto meistriškumo sportininkams rengti.
Ši iniciatyva iš dalies atliepia ir Europos Komisijos 2024–2027 m. Sporto darbo plane įvardytus pagrindinius prioritetus – sporto integralumas ir vertybės, socialiniai-ekonominiai ir tvarūs sporto aspektai, dalyvavimas sporte ir sveikatą stiprinantis fizinis aktyvumas. Nors šis kvietimas finansuojamas nacionalinio valstybės biudžeto lėšomis, o ne ES fondų lėšomis, šios priemonės tikslai ir siekiami rezultatai iš dalies atliepia platesnes Europos sporto politikos kryptis.
Tokia sporto politika rodo, kad infrastruktūros vertė nebėra matuojama vien pastatytų ar rekonstruotų objektų skaičiais. Ženkliai svarbiau tai, kiek žmonių pasinaudos sukurtomis paslaugomis, kaip intensyviai bus naudojama infrastruktūra ir kokias ilgalaikes galimybes suteiks gyventojams, sportininkams bei bendruomenėms. Tinkamai suplanuota ir įveiklinta infrastruktūra gali tapti ne tik vieta sportuoti, bet ir erdve, stiprinančia bendruomeniškumą, vaikų ir jaunimo užimtumą, gyventojų fizinį aktyvumą bei aukšto meistriškumo sportą. Tokiu požiūriu investicija į sporto infrastruktūrą tampa ne vien investicija į statinį – jos tikroji vertė atsiskleidžia per tai, kokį ilgalaikį poveikį sukuria žmonėms bei regionams.
